DSC05958

Lietuvos mažųjų vyndarių gaminamo vyno legalizavimo aktualijos

 

Vyno gamybos tradicijos Lietuvoje gyvuoja nuo senų laikų. Unikalūs vyno gamybos receptai buvo perduodami  iš senelių ar prosenelių jaunąjai vyndarių kartai. Šis pomėgis ar amatas turi gilias šimtametes tradicijas, tad nenuostatu, kad dalis Lietuvos vyndarių yra gavę ir tautinio paveldo sertifikatus. Daugelis šių vyndarių priklauso Lietuvos vyndarių asociacijai, kurių įstatai skelbia, kad populiarina natūralaus lietuviško uogų-vaisių vyno, sidro ir midaus gamybą, gaivina senąsias vyndarystės tradicijas, dalinasi vyno gamybos naujovėmis ir sukaupta patirtimi. Tačiau visi šie skambūs žodžiai kaip žirniai atsimuša į alkoholio kontrolės įstatymo ir kitų teisinių aktų straipsnių sieną. Todėl kol kas tokia mažųjų vyndarių veikla dažniausiai yra pomėgis, o ne verslas, nes reikia ne tik nemažų investicijų, bet tam ypač nepalanki šalies teisinė bazė. Paversti pomėgį verslu ryžtasi retas Lietuvos vyndarys. Kol kas nuo 2011m. kai buvo padaryti pakeitimai įstatyme nebereikalauti įsteigti nuosavas laboratorijas- per 6 metus tik 8 mažieji vyndariai sugebėjo nueiti kryžiaus kelius ir gauti tam reikalingus leidimus. Palyginimui, žymiai mažesnė už mus kaimyninė Latvija mažiesiems vyndariams šiai dienai jau yra išdavusi virš 80 licenzijų gaminti vyną ir sidrą. Lenkijoje tokių licenzijų yra išduota jau virš 500. Neįtikėtinas skirtumas lietuvių vyndarių nenaudai. Atrodo abi kaimyninės valstybės, kaip ir Lietuva vienodai yra Europos Sąjungos šalių šeimoje, o galiojantys reikalavimai ir teisės aktai skiriasi kaip diena ir naktis. Gaminti ir prekiauti savo gamybos vynu yra reikalingos licenzijos. Alkoholio produktus gaminti leidžiama įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms įmonėms, turinčioms narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento išduotą licenziją. Ji yra išduodama tik įmonėms, kurios turi nustatyta tvarka patvirtintus norminius dokumentus, nustatančius šių produktų saugos ir kokybės rodiklius, taip pat technologijos reikalavimus atitinkančią įrangą bei patalpas, alkoholio produktų kokybės tyrimo laboratoriją ir reikiamos kvalifikacijos personalą. Vienintelis 2011m. priimtas palengvinimas, kad įmonės, per metus pagaminančios iki 5000 hektolitrų alaus, iki 100 hektolitrų natūralios fermentacijos midaus ar vaisių vyno ir neturinčios galimybės įsirengti laboratorijos, pagal sutartis naudojasi nustatyta tvarka atestuotų kitų institucijų ar įmonių maisto produktų kokybės tyrimo laboratorijų paslaugomis. Skamba lyg problemos čia nebebūtų – tačiau užmirštama paminėti, kad LR maisto ir veterinarijos tarnyba pripažįsta tik NMVRVI laboratoriją, kurios vieno bandinio įkainis – apie 200 Eur. Palyginimui – Latvijos mažiesiems vyndariams iš viso nereikalaujama darytis laboratorinių tyrimų, už technologinį procesą ir jo parametrus pilnai atsako pats vyndarys. Viena, kas ten yra reikalinga – alkoholio kiekio nustatymas, o šios paslaugos kaina rinkoje  yra apie 5 Eur. Palyginkime – Lietuvoje tyrimas – 200 Eur, Latvijoje – 5 Eur. Skirtumas –  40 kartų. Toliau, Lietuvoje ir didiesiems ir mažiesiems vyndariams licenzijos kaina vienoda – virš 1000 Eur. Įmonės, turinčios licencijas gaminti alkoholio produktus, turi teisę verstis ir didmenine ar mažmenine prekyba savo pagamintais produktais. Tačiau tam vėlgi reikalingos licencijos. O jas įsigyti – ilgas biurokratinis kelias. Visoje europoje užsukus pas vyną gaminantį vyndarį ar vyndario ūkį, čia pat galima jo ir įsigyti. Lietuvoje norint turėti pelną reikia gaminti gana didelius ( 5.000- 10.000 litrų ) vyno kiekius – o tada autentika, paveldas, unikalumas jau lieka nuošalyje. O ir butelio kaina jau būna 10 Eur. ir daugiau. O turėtų būti kitaip – išlygos ir supaprastinimai, kad auginantieji ir gaminantieji iš savų žaliavų vietoje turėtų turėti galimybę ir realizuoti. Kol kas tie dalykai labai sunkiai sprendžiami… Buvo oficialiai paprašyta leisti vyndariams, kurie neturi licenzijų savo vynus pristatyti ir parduoti mugėse ir parodose. LR valstybinių institucijų gauti atsakymai kategoriški – ne. Pvz. kad ir paskutinis raštas iš LR ūkio ministerijos, kuriame teigiama, kad nustačius LVA siūloma reguliavimą, mugėse ir parodose padaugėtų parduodamų alkoholinių gėrimų ir tai prieštarautų nustatytam įstatymo tikslui mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą ir jo prieinamumą. O LR ŽŪM pasiūlymas vyndariams pasirašytas ŽŪM viceministro Albino Ežerskio gaminti natūralios fermentacijos vyną, kurio alk. kiekis neviršija 6% – t.y. kitaip kalbant vyną perpus skiesti vandeniu kaip tai buvo daroma viduramžių laikais…. Atsakymas toks lyg ministerijos valdininkai gyvena kitame pasaulyje ir vadovaujasi kitomis vertybėmis.  Kaip gali ženkliai padaugėti alkoholinių gėrimų, kai LVA vyndariai jų pagamina vos po kelis šimtus litrų per metus, o ir tokio vienetinės gamybos vyno butelio kaina nebus žemesnė nei 10 Eur. ,kai mažmeninės prekybos tinkle pigaus komercinio vyno galima įsigyti už 2-3 Eur. už 1 litrą….  Atsižvelgus į visa tai – niekaip kitaip, kaip Lietuvos mažųjų vyndarių smulkaus verslo diskriminavimu ir žlugdymu pavadinti neišeina. Neįtikėtina – Lietuvoje net legalūs vyndariai negali gaminti vynuogių vyno, kurio tokio net nėra LR teisės aktuose, o Lietuvos vynuogynų kiekiai ir dydžiai kasmet vis didėja.

Lietuvoje siekiant diferencijuoti ir sudaryti galimybę mažiesiems vyndariams legaliai parduoti savo pagamintą vyną – būtina padaryti pakeitimus Alkoholio įstatymo 10-12 straipsniuose gaminant pvz. iki 1000 litrų per metus ir suteikiant legalią galimybę parduoti savo daryklėlėje ar asmeniniame ūkyje, bei parodose ir mugėse. Turi galioti žymiai supaprastinti reikalavimai patalpoms, įrangai, gamybos priemonėms, laboratorinei patikrai , licenzijų įkainiams, bei pagaminto vyno apskaitai. Nenormalu, kai dabar licenzijos kaina ta pati ir didelei įmonei ir mažajam gamintojui. Dviračio čia išradinėti nereikia – reikia paimti kitų europos šalių įstatyminę bazę ( pvz. Latvijos ar Lenkijos ) ir ją priderinti prie Lietuvos teisės aktų. O kol kas esame paskutiniai Europoje su pertekliniais reikalavimais, kur unikalus, mažųjų vyndarių  pagamintas tautinio paveldo lietuviškas vynas yra tartum už įstatymo ribų ir yra degustuojamas tik siaurame bendraminčių rate ar asociacijos organizuojamose renginiuose.